Daihatsu Charade

Charade trumpai

Charade buvo vienas iš pirmųjų japoniškų mažų miesto automobilių Europoje. Jis garsėjo mažomis degalų sąnaudomis, kompaktišku kėbulu ir sąžininga konstrukcija. Per ilgą istoriją pasikeitė kelios kartos.

Lietuvoje dažniausiai pasitaiko 1990-ųjų Charade — tvarkingi automobiliai vis dar naudojami kaip nebrangus miesto transportas. Naujesnė Charade (2011–2013 m.) yra retesnė.

Kurią kartą rinktis

Dažniausiai ieškomos trečioji (apie 1987–1993 m.) ir ketvirtoji (apie 1993–2000 m.) kartos. Ketvirtoji yra modernesnė, su geresniu komfortu ir saugos įranga, o trečioji — paprastesnė ir lengvesnė.

Taip pat buvo sportinių GTti ir GTi versijų su galingesniais varikliais. Šios versijos yra kolekcininkų dėmesio objektas, bet gerai išsilaikiusių egzempliorių sunku rasti.

Varikliai ir pavarų dėžės

Charade siūlytas su nedideliais benzininiais varikliais (nuo 1,0 l trijų cilindrų iki 1,3 l ir didesnių keturių cilindrų). Anksčiau buvo ir mažų dyzelinių versijų, o sportinės versijos turėjo turbo arba 16 vožtuvų variklius.

Pavarų dėžė — mechaninė arba automatinė. Variklių galia nedidelė, o konstrukcija paprasta, todėl daugelis Charade yra ekonomiški ir nesudėtingi.

Ką patikrinti perkant naudotą Charade

Pirmiausia — korozija: tikrinkite slenksčius, ratų arkas, grindis ir bagažinės apačią. Daugelis 1990-ųjų Charade turi rūdžių, o jų taisymas gali kainuoti daugiau nei pats automobilis.

Patikrinkite variklio alyvos nuotėkius, skirstymo mechanizmo būklę (jei kyla klausimų — pakeiskite prieš naudodami), sankabą, pavarų dėžę ir stabdžius. Pirkdami GTti ar GTi atkreipkite dėmesį į pakeitimus ir tuningą.

Komplektacijos

Pavadinimai ir įranga skiriasi pagal rinką bei metus; nurodome dažniausiai Europoje sutinkamas versijas.

Charade versijų palyginimas

Charade — nebrangus ir paprastas miesto automobilis. Svarbiausia — kėbulo būklė ir priežiūros istorija.

Dažni klausimai