Buick Special

Special trumpai

Nuo 1936 m. Special buvo pigiausias „Buick“ modelis. Iki 1958 m. tai buvo didelis automobilis, 1961 m. po dvejų metų pertraukos jis sugrįžo kaip kompaktinės klasės modelis, o nuo 1964 m. tapo vidutinio dydžio automobiliu. Per tą laiką buvo siūlomi kupė, sedano ir universalo kėbulai, o kai kuriais metais — ir kabrioletas.

1959 m. „General Motors“ pavadinimą Special pakeitė į LeSabre. Po 1970 m. Special nebebuvo parduodamas kaip atskiras modelis, tačiau jo vardas dar naudotas bazinei „Century“ komplektacijai (1975–1979 ir 1991–1996 m.).

Kurį laikotarpį rinktis

1949–1958 m. Special buvo didelis, žemas ir platus automobilis su atskiru rėmu. Šio laikotarpio Special lengvai atpažįstami pagal tris „VentiPort“ angas ant kiekvieno sparno (vyresni „Buick“ modeliai jų turėjo keturias). 1955 m. viduryje pasirodė keturių durų Special Riviera — vienas pirmųjų serijinių keturių durų hardtopų be stulpelio tarp durų.

1961–1963 m. Special tapo kompaktiniu automobiliu su savaime nešančiu kėbulu. 1962 m. jis buvo pirmasis Amerikoje serijiškai gaminamas automobilis su V6 varikliu ir tais metais pripažintas „Motor Trend“ metų automobiliu. Nuo 1962 m. Skylark tapo atskira serija.

1964–1967 m. Special ir Skylark buvo perprojektuoti — grįžta atskiras rėmas, automobilis tampa vidutinio dydžio, atsiranda Special ir Special Deluxe komplektacijos. 1968–1969 m. Special pavadinimas buvo naudojamas pigesniems modeliams.

Varikliai ir pavarų dėžės

Ankstyvieji Special turėjo eilinius aštuonių cilindrų variklius: nuo 1937 m. — maždaug 4,1 l, o 1951 m. pasirodė didesnis „Fireball“ eilinis aštuonių cilindrų variklis. 1954 m. pasirodė visiškai naujas „Fireball“ V8, o 1956 m. — 5,3 l V8. 1957 m. buvo įdiegtas 364 kub. colių (maždaug 6,0 l) V8 su apie 250 AG.

Kompaktinis 1961–1963 m. Special turėjo naują aliuminio bloko 215 kub. colių (3,5 l) V8 (155 AG) ir nuo 1962 m. — ketaus bloko 198 kub. colių (3,2 l) V6. 1963 m. pasirinkti buvo galima trijų pakopų mechaninę dėžę, grindyse montuojamą keturių pakopų „Borg-Warner T-10“ arba dviejų pakopų „Dual Path Turbine Drive“ automatinę dėžę.

Nuo 1964 m. V6 padidintas iki 225 kub. colių (3,7 l), o aliuminio V8 pakeistas 300 kub. colių (4,9 l) V8 su ketaus bloku. Pradžioje jam buvo skirtos aliuminės galvutės, tačiau 1965 m. jos pakeistos ketinėmis dėl problemų.

Ką patikrinti perkant naudotą Special

Šiems automobiliams yra bent 55 metai, todėl svarbiausia — kėbulo būklė. Apžiūrėkite slenksčius, grindis, bagažinės dugną, apatines sparnų dalis ir rėmą (1961–1963 m. automobiliuose, kurie neturi atskiro rėmo, ypač svarbu slenksčių ir kėbulo laikančiųjų dalių būklė). Pasitikslinkite, ar automobilis originalus, ar restauruotas, ir kas atliko darbus.

Variklio būklę vertinkite pagal aušinimo sistemą ir alyvos nuotėkius. Aliuminio 215 V8 ypač svarbu naudoti tinkamą aušinimo skystį, o 1964–1965 m. 300 V8 patikrinkite, ar galvutės originalios ir ar nebuvo keistos. Šio variklio palikuonį ilgai gamino „Rover“ (jis naudotas ir „Land Rover“ bei MGB GT V8), todėl kai kurių mechaninių dalių rasti lengviau.

Stabdžiai tų laikų automobiliuose dažniausiai būgniniai, todėl įvertinkite jų ir hidraulikos būklę. Kėbulo ir apdailos dalių (chromo, stiklų, salono detalių) rasti gali būti sunku, tad geriau rinktis kuo pilnesnį, mažiau remontuotą automobilį. Dokumentus patikrinkite iš anksto — dauguma tokių automobilių importuojami iš JAV.

Special laikotarpiai ir versijos

Pavadinimai ir įranga skiriasi pagal metus ir rinką; nurodome pagrindines Special versijas.

Laikotarpių palyginimas

Kompaktinis 1961–1963 m. Special įdomus kaip technikos istorijos dalis, o 1964–1967 m. versija paprastesnė ir dažnai lengviau randama. Didžiojo „chromuoto“ laikotarpio Special — tiems, kam svarbiausia išvaizda.

Dažni klausimai