Ferrari Dino 166 F2: 1967–1969 m. Formulės 2 monopostas
Ferrari Dino 166 F2 — atviro rato Formulės 2 automobilis, kurį „Scuderia Ferrari“ sukūrė 1967 m. naujajam Europos Formulės 2 čempionatui. Čia aptariame jo kilmę, techniką ir sezonus, per kuriuos jis lenktyniavo.
Dino 166 F2 trumpai
Ferrari Dino 166 F2 — atviro rato Formulės 2 lenktyninis automobilis, kurį „Scuderia Ferrari“ suprojektavo, sukūrė ir pagamino 1967 m. Iš viso buvo pagaminti septyni tokie automobiliai.
Pavadinimas nurodo 1,6 l darbinį tūrį ir šešis cilindrus, o „Dino“ — Enzo Ferrari sūnaus Alfredo „Dino“ Ferrari garbei pavadintą variklių šeimą.
Istorija ir kūrimas
1967 m. buvo įsteigtas atskiras Europos Formulės 2 čempionatas, ir būtent jam sukurtas 166 F2. Iki tol Ferrari Formulės 2 taisyklėmis lenktyniavo tik tada, kai Formulės 1 pasaulio čempionato etapai buvo rengiami pagal Formulės 2 taisykles, daugiausia 1950-aisiais.
Automobilis turėjo šešių cilindrų variklį, sukurtą pagal kelių automobilio „Dino V6“ pagrindą, o važiuoklę sudarė vamzdžių ir lakštinio metalo konstrukcija. 1967 m. „Scuderia“ jį išvedė į startą tik kartą, o rimčiau programa pradėta 1968 m.
Technika ir pasiekimai
1968 m. variklis gavo 24 vožtuvus, o pats automobilis buvo patobulintas. Tais metais Ernesto Brambilla ir Derekas Bellas Europos Formulės 2 čempionate užėmė trečią ir ketvirtą vietas.
1969 m. Bellas buvo penktas, Brambilla — aštuntas. Formulės 2 programa Ferrari baigėsi 1969 m. pabaigoje. Automobilį dar trumpai naudojo: Andrea de Adamichas lenktyniavo Argentinos „Temporada“ serijoje, o Chrisas Amonas 1969 m. laimėjo Tasmano seriją ir įrodė, kad šios šeimos automobilis iš esmės konkurencingas.
Kur jį pamatyti ir ar galima nusipirkti
Dino 166 F2 automobiliai paprastai priklauso kolekcininkams, o kai kurie eksponuojami parodose, pavyzdžiui, Paryžiaus „Rétromobile“. Jie taip pat dalyvauja istorinių lenktynių renginiuose.
Parduodami labai retai, o kainos viešai neskelbiamos. Tai tikras lenktyninio monoposto kolekcininko objektas, ne kelių automobilis.
Versijos ir evoliucija
Šio tipo automobilių pagaminti septyni, todėl skirtingų versijų yra nedaug.
Dino 166 F2 (1967 m.)
1967 m.Pirmoji versija su šešių cilindrų Dino V6 variklio pagrindu.
- Vamzdžių ir lakštinio metalo konstrukcija
- Šešių cilindrų variklis
- 1967 m. startavo tik kartą
Dino 166 F2 (1968 m.)
1968 m.Rimtesnė, patobulinta versija.
- 24 vožtuvų variklis
- Pataisyta važiuoklė
- Brambilla ir Bellas čempionate užėmė 3–4 vietas
166 F2 ir Dino sportiniai automobiliai
| Dino 166 F2 | Dino 206 SP | Dino 206 S | |
|---|---|---|---|
| Tipas | Formulės 2 monopostas | Sportinis prototipas | Sportinis prototipas |
| Metai | 1967–1969 m. | 1965 m. | 1966–1967 m. |
| Variklis | Šešių cilindrų Dino V6, 1,6 l | 2,0 l V6 | 2,0 l V6 |
| Pagaminta | 7 | Prototipas | 18 |
166 F2 — atviro rato monopostas, o 206 SP ir 206 S priklauso sportinių prototipų linijai su didesniu, 2,0 l V6; visus juos sieja Dino V6 variklių šeima.
Privalumai
- Tikras Ferrari Formulės 2 monopostas
- Dino V6 variklių šeimos dalis
- Konkurencingas 1968–1969 m. sezonais
- Itin retas — pagaminti tik septyni
Trūkumai
- Netinka kelių eismui
- Itin sunkiai įsigyjamas
- Trumpa karjera — programa baigta 1969 m.
Dažni klausimai
Kiek Ferrari Dino 166 F2 pagaminta?
Iš viso pagaminta septyni automobiliai.
Ar 166 F2 turėjo V12 variklį?
Ne, jis turėjo šešių cilindrų Dino V6 variklį, sukurtą pagal kelių automobilio Dino V6 pagrindą.
Kokie jo didžiausi rezultatai?
1968 m. Brambilla ir Bellas Europos Formulės 2 čempionate buvo trečias ir ketvirtas, o Chrisas Amonas 1969 m. laimėjo Tasmano seriją.
Atnaujinta 2026-10-21 · Komplektacijos ir įranga skiriasi pagal rinką ir gamybos metus — tikslią įrangą tikrinkite konkrečiame automobilyje.





























