Daihatsu Mira Gino

Mira Gino trumpai

Mira Gino — mažas miesto automobilis, kurio išvaizda įkvėpta klasikinio Mini ir senesnio Daihatsu Compagno. Jis pakeitė Mira Classic ir išsiskyrė apvaliais žibintais, chromuotomis detalėmis ir kompaktiškais matmenimis.

Pagal dydį ir variklį tai „kei“ klasės automobilis — japonų klasė, kuriai taikomi mažesni mokesčiai. Lietuvoje jis retas ir dažniausiai atvežamas iš Japonijos, todėl vairas — dešinėje.

Kurią kartą rinktis

Pirmoji karta (L700, 1999–2004 m.) buvo siūloma trijų arba penkių durų hečbeko kėbulais ir kelių variklių variantais. Antroji karta (2004–2009 m.) — tik penkių durų, su vienu variklio variantu.

Pirmoji karta turi daugiau pasirinkimo, įskaitant turbo versiją, o antroji — šiek tiek šiuolaikiškesnė ir tvarkingesnė. Europos rinkoje antroji karta parduota kaip Daihatsu Trevis su 1,0 l varikliu.

Varikliai ir pavarų dėžės

Pirmoje kartoje buvo trys 3 cilindrų varikliai: 658 cm³ atmosferinis (apie 58 AG), 658 cm³ turbo (apie 64 AG) ir 989 cm³ (apie 64 AG) Gino 1000 versijoje. Antroje kartoje — tik 658 cm³ atmosferinis (apie 58 AG), o Europoje parduodamas Trevis turėjo 1,0 l.

Pavarų dėžės — 5 pakopų mechaninė, 3 ar 4 pakopų automatinė, o pirmoje kartoje dar ir CVT. Dauguma automobilių priekinių ratų, bet Japonijoje siūlyta ir visų ratų pavara.

Ką patikrinti perkant naudotą Gino

Pirmiausia — importo dokumentai ir dešiniojo vairo naudojimas. Patikrinkite, ar automobilis tinkamai įregistruotas ir tinka Lietuvos keliams. Įsitikinkite, kad nurodyta rida atitinka automobilio būklę.

Apžiūrėkite kėbulą (korozija ant slenksčių ir arkų), variklio nuotėkius, turbo (jei yra) bei automatinės pavarų dėžės veikimą. Dalių pasiūla Lietuvoje ribota, todėl pasitikslinkite, kur aptarnausite.

Versijos

Pavadinimai ir įranga skiriasi pagal rinką bei metus; nurodome Japonijoje sutinkamas versijas.

Versijų palyginimas

Gino — tai pirmiausia dizaino automobilis. Tvarkingas egzempliorius su aiškia istorija svarbesnis už variklio versiją.

Dažni klausimai